Ką karkliniškiai žino apie visuotinį atšilimą ir klimato kaitą?

Pranešimą parašė Adas Viliušis

Plakatas „Klimato kaita“ (autorius Adas Viliušis)

Visą mėnesį Karklinių kaimo gyventojai turėjo galimybę atlikti internetinę apklausą apie visuotinį atšilimą ir klimato kaitą. 

Apklausą sudarė 7 klausimai. Iš viso apklausoje dalyvavo 45 respondentai, t.y. 10,6 % Karklinių kaimo gyventojų. Apklausos tikslas buvo susidaryti bendrą vaizdą apie karkliniškių požiūrį ir žinias apie visuotinį atšilimą ir klimato kaitą. Taigi, kviečiame susipažinti su apklausos rezultatais.

Pirmasis klausimas buvo, ar žinote, kas yra visuotinis atšilimas. Remiantis apklausos rezultatais, 44 (97,8 %) apklaustieji teigė, kad žino, kas yra visuotinis atšilimas. Tik vienas respondentas atsakė, nežinantis apie šį reiškinį.

Į klausimą, ar jaučiate besikeičiančio klimato padarinius, 40 (88,9 %) respondentų atsakė, kad jaučia, o 5 (11%) teigė padarinių nejaučiantys.

Paklausus, kokie jausmai kyla išgirdus apie gresiantį visuotinį atšilimą dauguma respondentų, t.y. 38 (84,4 %) pažymėjo, kad jiems yra neramu dėl ateities. Tuo tarpu 6 (13,3 %) apklaustieji sakė, kad jiems nesvarbu, nes tai jų neliečia.

Remiantis ketvirtuoju klausimu, didžioji dalis, t.y. 31 (68, 9 %) respondentų teigė, kad žino, kaip būtų galima sumažinti klimato kaitą, o 14 (31,1 %) – ne.

Ties klausimu, kiek įtakos klimato kaitai turi kaimo žmonių veikla, karkliniškių nuomonės pasiskirstė gana įdomiai. 22 (48,9 %) žmonės mano, kad kaime gyvenančių žmonių veikla klimato kaitai turi daug įtakos. 8 (17,8 %) žmonės, teigia, kad labai daug, o 10 žmonių (22,2 %) mano, kad mažai. Tuo tarpu 3 karkliniškiai (6,7 %) sako, kad labai mažai, o 2 (4,4 %) – visai neturi.

Atsakydami į šeštąjį klausimą, ar kaimo gyventojas gali prisidėti prie klimato kaitos mažinimo ir jeigu taip, tai kaip, 10 (22,2 %) žmonių teigė, kad negali. 22 (48,9 %) mano, kad gali.

Atsakydami į šį klausimą 13 (28,8 %) respondentų paaiškino, kaip kaimo gyventojai gali prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Pateikiame apklaustųjų atsakymus. Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros pateiktais patarimais, kaip galime sumažinti poveikį klimato kaitai, teisingus respondentų atsakymus pažymėjome žalia varnele:

• Pradėti nuo savęs, kad neteršti aplinkos, nedeginti, kas papuola ir t.t. √
• Vietoj transporto priemonės pasirinkti dviratį, riedučius, paspirtuką. √
• Kūrenti atsinaujinančius išteklius, mažinti karvių skaičių, nes jos į aplinką atrajodamos išskiria daugiausia metano dujų. √
• Gali mažiau teršti aplinką. √
• Racionalus žemės panaudojimas; kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimas. √
• Saikingesnis vartojimas, atsinaujinanti energija. √
• Kuo daugiau organinių medžiagų panaudojimo, kuo mažiau gamtos taršos, kuo daugiau augalijos. √
• Naudoti tik atsinaujinančius išteklius (saulę, vandenį, kūrenti malkomis, o ne anglimi). √
• Visų pirma reikia pradėti nuo savęs – mažiau teršti aplinką, pvz. nemesti į pečių atliekų iš plastiko ir pan. √
• Mažinti šilumos praėjimą iš gyvenamųjų namų juos renovuojant. √
• Neteršti. √
• Rūšiuoti šiukšles, mažiau važinėti automobiliais, sodinti miškus ir t.t. √
• Mažiau arba visai nenaudoti naftos produktų. √

41 (91.1 %) apklaustasis mano, kad per ateinančius dvidešimt metų klimatas Žemėje šiltės, o 4 (8,9 %) galvoja, kad nesikeis. Nei vienas iš apklaustųjų nepažymėjo atsakymo, kad klimatas „šaltės“.

Taigi, galima teigti, kad absoliuti dauguma apklaustųjų (97,8 %) žino, kas yra visuotinis atšilimas ir dauguma jų (88,9 %) jaučia besikeičiančio klimato padarinius. Kalbant apie visuotinį atšilimą, daugumai respondentų (84,4 %) yra neramu dėl ateities. Vis dėlto, trečdalis apklaustųjų teigia nežinantys, kaip būtų galima sumažinti klimato kaitą. Beveik pusė respondentų (48,9 %) mano, kad kaimo žmonių veikla turi daug įtakos klimato kaitai. Lygiai tiek pat žmonių mano, kad kaimo žmogus gali prisidėti prie klimato kaitos sumažinimo, o 28,8 % apklaustųjų paaiškino, kaip būtų galima tai padaryti. Visų paaiškinimai buvo teisingi.