Kiekvieną dieną savo buityje naudojame begalę daiktų, kurių sudėtyje apstu kenksmingų cheminių medžiagų. Tačiau dėl kai kurių žmonių neatsakingo elgesio šie daiktai arba jų likučiai neretai patenka ne tik į kaimo parkus, bet ir vandens telkinius.
 |
| Neklaužados nesibodi šiukšlinti ir prie Karklinių UDC. (Nuotr. straipsnio autoriaus) |
Nors daugelis esame linkę manyti, kad didžiausias šiukšlinimo pasekmė yra sudarkytas kaimo kraštovaizdis, padariniai yra kur kas skaudesni. Dėl to kenčia ir mūsų pačių sveikata ir visa mus supanti gamta. O juk Karklinių kaimas ir jo apylinkės pasižymi itin plačia biologine įvairove! Čia puikios sąlygos veistis tiek vandens, tiek miškų gyvūnams ir augalams, mat kaime žaliuoja trys parkai, kaimo vakariniu pakraščiu teka Šešupės kairysis intakas Rausvė, telkšo tvenkinys, keletas kilometrų į pietus auga du miškai.
Vis dėlto, mokslininku ar gamtos apsaugos tyrėju būti nereikia, kad pastebėtum įvairiose kaimo vietose trūnyjančias gumines ar plastikines šiukšles, kurios laikui bėgant veikiamos įvairių aplinkos veiksnių išskiria daugeliui gyvūnų rūšių (tarp jų ir žmonėms!) nuodingas medžiagas.
Pasaulio gamtos fondas apskaičiavo, kad dėl šiukšlinimo pasaulyje kasmet išnykta nuo 200 iki 2000 gyvūnų rūšių. O juk atrodo, ką gi baisaus galėtų padaryti gamtoje paliktas mažas, tuščias buteliukas ar plastikinis saldainio popierėlis?
Pasirodo, kad numesta plastikinė šiukšlė kaitinama saulės spindulių išskiria chemines medžiagas, kurios patenka į dirvožemį, gruntą, o kartu ir į geriamąjį vandenį. Vartojant cheminėmis medžiagomis užterštą vandenį galima labai rimtai susirgti. Kai kurios cheminės medžiagos gali sukelti net vėžį.
Negana to, į gamtoje išmestus plastikinius krepšius nesunkiai gali įsipainioti įvairūs smulkūs gyvūnai, tokie kaip paukščiai, driežai ar varlės, ir juose žūti. Numestą mažą spalvotą kamštelį, plastiko gabalėlį ar cigaretės nuorūką paukščiai lengvai gali supainioti su maistu ir taip užspringti. O ar žinojote, kad išmesdami šiukšles į kaimo tvenkinį ar upelį toksinėmis medžiagomis apnuodijate žuvis ir vėžius? Nuodingos medžiagos kaupiasi šių gyvūnų organizmuose, taip keldamos pavojų žmonėms ir gyvūnams esantiems mitybos grandinės viršuje.
Taigi, visai nenuostabu, kad kiekviena į gamtą išmesta šiukšlė grįžta bumerangu pačiam šiukšlintojui. Todėl tam, kad apsaugotume savo sveikatą ir prisidėtume prie penkioliktojo darnaus vystymosi tikslo įgyveninimo (saugoti, atkurti, skatinti darnų žemės ekosistemų naudojimą, darniai valdyti miškus, kovoti su dykumėjimu, sustabdyti žemės degradaciją, sustabdyti bioįvairovės praradimą), privalome rūpintis gamta ir jos neteršti šiukšlėmis!
 |
| Prie įvažiavimo į kaimą vėjo blaškomas kalendoriaus lapas simboliškai užmena klausimą - kiek dar gamta turės kęsti šiukšlinimą? (Nuotr. straipsnio autoriaus) |
 |
| Prie Karklinių tvenkinio besimėtančios nuorūkos smulkiems gyvūnams - mirtinos. Jas palaikę maistu dauguma gyvūnų žūsta užspringę. (Nuotr. straipsnio autoriaus) |
 |
| Kaimo kūdroje plūduriuojanti guminė šlepetė, veikiama drėgmės ir saulės spindulių išskiria nuodingas medžiagas. (Nuotr. straipsnio autoriaus) |
 |
| Prie Karklinių tvenkinio šliaužiojančios sraigės vietoje žolės priverstos „džiaugtis” šiukšlintojų paliktais saulėgrąžų pakeliais. (Nuotr. straipsnio autoriaus) |
 |
| Taip XXI a. atrodo skruzdėlynai? (Nuotr. straipsnio autoriaus) |
 |
| Prie krepšinio aikštelės pasėdėti ir pagliaudyti saulėgrąžas smagu. Dar smagiau būtų, jei šiukšlės kristų šiukšlinėn it tas krepšinio kamuolys. (Nuotr. straipsnio autoriaus) |
 |
| Gamta kaimo viduryje: žalia, gražu, švaru. (Nuotr. straipsnio autoriaus) |
 |
| Bet ar tikrai? (Nuotr. straipsnio autoriaus) |
 |
| Į tvenkinį išmestos šiukšlės šiukšlintojui grįžta bumerangu. Juk valgyti sveikas ir neužnuodytas žuvis geriau? (Nuotr. straipsnio autoriaus) |
Trumpas filmukas „Saugodami gamtą kartu saugome save ir savo bendruomenę!“ lietuvių ir anglų kalbomis.
Lietuviškai:
Angliškai:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą